Dvi savaites Psilikono teatras rinko žiūrovų meiles istorijas. Teatro akcijos "Širdies riksmas" metu ( 2010 vasario 5d. Menų spaustuvėje, Vilniuje ) buvo ekranizuota geriausia istorija - "Meilės trikampis". Teksto autorė - Fiokla, vaizdas - Psilikono teatras, garsas - Tomas Dobrovolskis.
Susipažinkite su įvairove stebinančiomis istorijomis, kurias galima padalinti į lyriškas ir dramatiškas:
1. LAIMĖS DESERTAI SU PERSIKAS
Gavome kelias istorijas, leidžiančius pajusti skonį:
„brūkštelėjau per jos lūpas liežuviu ir atsivėrę dangaus vartai užgriuvo kurtinančia tyla ir neįtikėtinu saldumu...“
Jei dabar kaip tik geriate arbatą, tai štai jums dar pora laimės pyragėlių:
"Jis ateidavo pas ją į namus, kur Ji gyveno su tetom. jie gerdavo arbatą ir kalbėdavosi. Vieną dieną kai jie kambaryje buvo ne vieni jis ant servetėlės užrašė: AŠ TAVE MYLIU. Ji nuraudo. Jie buvo jauni. Šią vasarą atšventė auksinių vestuvių metines.” (tikra istorija apie autorės senelius)
arba:
“Ji gulėjo ligoninėje. Sirgo tuberkulioze. Retkarčiais išeidavo į miestą pasivaikščioti ir užkrėsti kitų. Važiavo troleibusu. Pamatė tamsiaplaukį vaikiną. Jis šypsojosi. Abu išlipo toje pačioje stotelėje. Beveik nekalbėjo. Ji parodė savo palatos langą antrame aukšte ir pasakė, kad guli viena. Naktį jis atėjo. Įlipo pro langą. Ji nenustebo. Koridoriuje knarkė slaugė, kuri, kaip ir visos slaugės ligoninėse, nieko negirdėjo.“
Ir paragaukit romantiškos meilės vaisių:
„Nežinau nuliūdau ar išprotėjau.
Dabar pardavinėju persikus
Skintus Mėnulyje
Žmonės juokiasi, sako trenktas -
Bet perka ir grįžta.”
2. BESIŠLAPINANTYS VYRAI IR VERKIANČIOS MOTERYS
Tik neatsipalaiduokit nes, kaip rašo vieno laiško autorius: "VISKAS NEBUS GERAI. BUS VISKO". Atsargiai! Daugiausia gavome aistringų, bet nelaimingų istorijų, kurias apibrėžia vieno laiško autorės sakinys:
„aistros, ašaros, kandimo žymės ant peties, mėlynės ant šlaunų“.
Tai smūginės istorijos, kurios priploja vietoje. Išrinkome du stipriausius sakinius - vyrišką:
„Kas čia per miestas, kad net vidury dienos stačiai į dangų pakeltas ***** niekam nė motais?“
ir moterišką:
„Aš nesu tyrė. Aš esu moteris. Į mano organus lyties, Johny, tu sukišai šaukštą vaiko ir makaluoji...“
Dramatiškiausias siužetas priklauso stipriausios moterškos frazės autorei: „Olegas išlaužia duris ir Kotryną pakelia už kojų. Žemyn galva. Iš Kotrynos burnos varva seilė. Ji pasiekia akį. Kotryna atrodo lig verktų.“
O štai puiki istorija, siūlanti išeitį ašarojančioms moterims ir per dažnai besišlapinantiems vyrams:
„kai dirbau vienoj firmoj, buvau įsižiūrėjusi savo šefą, nes labai gražus buvo, protingas... tik šlapindavosi jis kur papuolęs - niekam nebuvo paslaptis, kad jo pūslė niekam tikusi (visi laikraščiai apie tai rašė, televizija rodė).
buvo naktis, nesimiegojo dėl meteoritų krušos - labai jie beldėsi ir griaudėjo. išėjau į lauką. žiūriu: šefo pūslė guli! o jau tokia nuostabi - nors prie žaizdos dėk. dėjau.
labai ji man pravertė gyvenime - puikus rankinukas!
iš spaudos sužinojau, kad šefas jos atsikratęs ir naują įsigijęs. susitvarkė jo bėdos, tai ir žmona iš karto atsirado.
o aš į jį akių taip ir nepakėliau, neišsidaviau, nes labai nuo gimimo kukli esu.
savo skausmą išverkdavau į rankinuką. dabar man jau 32 metai, bet negaliu nustot verkusi.”
Daugiausiai gavome istorijų su įvairiais meilės trikampių brėžiniais ir išmintingų pasvarstymų ta tema:
“Jauteisi, lyg butum auka, išnaudota, o paskui pagalvojai, kaip gi sunku vyrui buti neištikimam.”
Arba be jokio gailesčio - trikampis Aš, Tu ir žydė:
„Girdėjau, kaimynę žydę naujųjų naktį padarei.
Koks išrankumas.. Peklon nugarmantys velniai..
Šaukei taip garsiai, nes mane prie savo lango stovinčią matei.
Tokią nekaltą su balta trumpa suknute ir šypsena
veide iškalta kaip ant paminklo irgi nekaltai.
Laikiau tau rankose žvakutę, kuri žėrėjo lyg šiauri speigai(...)
(...) Stovėjau dar ilgai prie tavo lango ir dar ilgai klausiau,
kaip rudakė tau kalbėjo, kaip gundė ji tave,
o tu kaip vaikas jai kartojai, daryk greičiau mane..
Atsiprašau, velniai tik matė, kaip krito man iš rankų žvakė,
kaip kilo gaisras laiptinėj staiga.
Tada išbėgo rudaakė, o tu likai ten pat,
aš dar stovėjau, dar vis laukiau
tokia tyra nesutepta su balta trumpa suknute.
Ugnis įsiveržė į tavo butą, spalvotos sienos tapo juodos,
o man jau darės taip vienodai, mirtis mane įkalino į tavo glėbį,
Velniop – šaukei man, matyt geresnė buvo žydė juodaplaukė rudakė.
Sudek viduj, o aš velniop išeisiu su balta trumpa suknute!“
Arba nedarviniškas meilės trikampis ABC, kuriame A ir B yra Palangos gulbės, o C – jūros undinė:
„pš-š- pš-š- pš-š- pš-š- pš-š- pš-š... susipina jų balsai...
Laukiame visų dalyvių mūsų akcijoje, kurioje bus parodyta nugalėjusioji istorija. Teisingai pastebėjo viena “Širdies riksmo” dalyvė L.V.:
“Kaip gražiai Tau šiandien sninga, Tu tik pažvelk, juk neužilgo...”
Neužilgo – vasario 5 d., 19 val. Menų spaustuvėje, Šiltadaržio 6, Vilnius. Dėkojame visiems parašiusiems – jūsų širdies riksmas taps matomas ir girdimas būsimuose Psilikono teatro spektakliuose!
